Apie krūtinių didinimą šneka plastikos chirurgas:

Krūtų didinimas ir mitai, kokie jie?

Oi, įvairiausių dalykų prigalvota. Viena moteris sakė skaičiusi, kad po krūtų didinimo operacijos žiauriai skauda. Paaiškinau, kad gijimo laikotarpiu yra šiokio tokio skausmo periodas, tačiau net ir jis – kiekvienai skirtingas, nes skiriasi žmogaus skausmo slenkstis. Vienos moterys išvis nesiskundžia skausmu. Nuskausminimui skiriami vaistai, ir galima kuo puikiausiai gyventi.
Moterims kyla klausimų, ar po operacijos galės pastoti, gimdyti ir maitinti kūdikį. Iš tiesų, mitų daug, ir mes su jais susiduriame kone kasdien.
Kita moteris teigia girdėjusi, kad implantai – visam gyvenimui. Netiesa, amžinų implantų nebūna. Arba klausia, ar tiesa, kad implantai sukelia vėžį ar neva trukdo diagnozuoti auglį. Tai netiesa.

Arba tarkime moteris klausinėja, ar galės po operacijos nardyti, skraidyti lėktuvais, jodinėti, eiti į pirtį ir panš. Po operacijos ilgainiui moteris užmiršta apie implantus, o jau po kelių mėnesių išvis pamiršta kažkada turėjusios kitokią krūtinę.

Kokios plastinės operacijos atliekamos daugiausia?

Pas mus, kaip ir visame pasaulyje, pirmą vietą užima krūtų didinimo operacijos. Yra klinikų, kurios užsiima vienos srities plastika – pvz., tik veido arba tik krūtų. Tai populiaru Amerikoje, Prancūzijoje. Lietuvoje visos plastinės klinikos yra užsiimančios įvairiomis operacijomis.
Antroje vietoje paminėčiau nosies plastiką.
Trečiojoje vietoje: vokai, riebalų atsiurbimas, veido patempimas.
Ar plastikos chirurgai klientėms sako Ne?
Pagal statistiką, net 40 procentų vyrų ir 80 procentų moterų yra nepatenkinti savo išvaizda. Dar daugiau – moterų, kurios būtų visiškai patenkintos – vos 2 procentai. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas sako, kad pacientėms, kurios tvirtina, jog joms jų kūne niekas nepatinka, jis bejėgis padėti.

Daugiausia plastinių operacijų pacienčių – moterys?

Moterų, kurios yra visiškai išvaizda yra patenkintos - vos 2 procentai. Tačiau ir toms, kurios nepatenkintos savimi, ne visos gali ar nori kažką keisti. Aš visada paklausiu moterų, kodėl jos nori operuotis. Priežastys – labai įvairios. Jei moteris neturi krūtinės – įgimtas dalykas ar krūtinė pasmukusi po 3 gimdymų, tai formų suteikimas ar sugrąžinimas moteriai suteikia psichologinę gerovę, gerą savijautą. Tai itin aiškiai matome, kai moterys ateina patikrinimui po operacijos. Ir jei chirurgija suteikia pacientei galimybę jaustis ne tik fiziškai gražesnei, bet ir psichologiškai geriau, kodėl to nesuteikus.

Taip pat skaitykite: Krūtų didinimas ir implantų aptarimas.


Kokios šiandien jūsų pacientės – apsisprendusios ar dvejojančios, nežinančios, ko nori?

Šių dienų pacientės yra apsišvietusios. Radusios informacijos internete jos ateina pas mus ateina žinodamos tikrai daug. Tačiau internetas - lyg duobė, kur sukrenta viskas. Ne tik informacija, tačiau ir mitai. O mes esame tie žmonės, kurie padedame sudėlioti taškus ant “i”. Yra tokių pacienčių, kurios ateina tikslingai – jos būna apsisprendusios, kuriuo gydytoju tikėti. Yra moterų, kurios dar svarsto, tad konsultuojasi su vienu chirurgu, kitu. Nemanau, kad tai yra blogai. Net ir patys chirurgai gali turėti skirtingas nuomones, operuoti skirtingais būdais, ir tik pacientės teisė rinktis.

Ar galima būtų išskirti plastinėje chirurgijoje vyraujančius mados vėjus?

Per paskutinį dešimtmetį implantų dydžiai padidėjo. Prieš 10 metų didelis buvo 300 ml implantas. Dabar jie – kur kas didesni. Ir vėlgi – kam ko reikia. Vienoms reikia, kad niekas nepastebėtų, tiesiog, kad gerai jaustųsi ji pati. Kitos, dažniausiai jausnesnės, sako, kad jei didintis, tai – ženkliai, ir nėra svarbu, kad pasikeitimas bus akivaizdūs. Joms norisi didesnės krūtinės, norisi mėgautis savo iškilumais. Sakyčiau, net yra regionų mados. Tarkime, Pietų Amerikoje naudojami apvalios formos implantai, kurie dedami po pieno liauka – kad būtų ryškesni krūtų kontūrai. Amerikietės mėgsta didelius implantus. Europoje, kaip ir Lietuvoje, moterys labiau nori natūralesnių krūtų. Kartą tarptautinėje gydytojų konferencijoje diskutavome su amerikiečiu ir prancūzu. Amerikietis teigė, kad jų mažiausias implanto dydis – 400 ml: “Jei mes neįdėsime 400 ml dydžio implanto, mūsų niekas nesupras”. Prancūzas atliepė, kad europietės mėgsta vidutinius dydžius, kai perkama B, C dydžio liemenėlė. Jei 300 ml dydžio implantas Lietuvoje yra normalu, Amerikoje iš jo tik pasijuoktų.

Palyginkite, kaip moterys jaučiasi prieš ir po operacijos.
Būna, kad prieš operaciją moteriai sunku net išspausti veide šypseną. Ypač, kai ateina konsultuotis dėl krūtinės operacijos, pacientės dažnai būna kompleksuotos, susikausčiusios, matosi, kad joms nemalonu pasirodyti gydytojui, prieš nusirengdamos jos įspėja: “Dabar jūs išsigąsite - mano krūtinė baisi, tragiška, aš negaliu į save žiūrėti”... Tokios frazės rodo, kaip giliai ir stipriai jos išgyvena dėl patiriamo diskomforto. O po operacijos situacija pasikeičia. Tarkime, viena moteris apsiverkė ir pasakė tokią frazę, kuri mane be galo sujaudino: “Jūs darote šventą darbą”. Tai reikia tik įsivaizduoti, kiek svarbus moteriai buvo pasikeitimas, nes ji pas mus atėjo susikausčiusi, užsidariusi, o atvykusi po kelių mėnesių nepajėgė nuslėpti šypsenos, švytinčių akių, net džiaugsmo ašarų.

O šiaip pacientės po operacijos tampa laisvesnės. Kartais pagaunu save galvojant, kad aš tos pacientės nepažįstu, nes prieš keletą mėnesių ji atrodė visai kitaip. Ir kai paklausiu, kaip pasikeitė psichologinė savijauta, man atsako: “Jei reikėtų kartoti, jei man sakytų, kad šiandien reikia daryti operaciją, ryžčiausi nė akimirką nesuabejojusi.” Tai tik dar kartą įrodo, kaip tai joms svarbu.

Mūsų visuomenė susiskaldžiusi – viena dalis sako, kad tokios operacijos reikalingos, kita grupė tikina, kad tai tėra užgaidų tenkinimas ir moterų “štampavimas”. Aš nesutinku su kritiška nuomone. Taip, plastinės operacijos tampa industrija, kai kuriose pasaulio šalyse plastinės jos atliekamos reikia to ar nereikia, ir grožis kuriamas pagal tam tikrą standartą. Nemanau, kad tai yra gerai. Kiekviena moteris – individualybė, ir kas tinka vienai, nebūtinai tiks kitai.